kov.

8

Br. Olivier Catel OP: „Gavėnios džiaugsmas – gilus, įsišaknijęs, besiremiantis viltimi ir tikėjimu“

 
 

10712988_10152337599901034_3900631040941296837_nBrolis Olivier Catel (Olivjė Katel) į Dominikonų ordiną įstojo 2011 m. Prieš tai jis dirbo prancūzų kalbos destytoju. Brolis Olivier gyvena Lilio (Prancūzija) Šv. Tomo Akviniečio vienuolyne (http://www.dominicainslille.fr/), kur studijuoja teologiją. Jis yra skautų kapelionas, taip pat veda paskaitų kursą apie krikščionybės santykį su judaizmu.

Broli Olivjė, tu dabar studijuoji teologiją Lilio vienuolyne. Ką tau reiškia pamokslauti šią savaitę „Gavėnia mieste“ rekolekcijų dalyviams?

Vesti „Gavėnia mieste“ rekolekcijas šią savaitę man yra didelis šansas ir puiki proga „šokti į šaltą vandenį“. Kaip jaunas brolis pamokslininkas, beveik neturiu progų skelbti Dievo Žodį, nors troškimas tikrai yra! Dėka „Gavėnia mieste“ rekolekcijų, šią savaitę tai bus įmanoma! Ypač buvo labai gera pasiruošimo metu. Kartu su kitais pamokslininkais kelioms dienoms susirinkome seserų vienuolyne, tarsi rekolekcijoms. Perskaitėme vieni kitiems savo meditacijas, kalbėjomės apie tekstus, labai konkrečiai. Kaip padaryti, kad jie būtų aiškiau suprantami, kad jie giliau paliestų „Gavėnia mieste“ dalyvių širdis. Per tai supratau, kodėl ordino įkūrimo metu vienuolynas ir jo bendruomenė buvo vadinami „Šventuoju Pamokslu“.

Per studijas tu įsigilinai į žydiškąsias krikščionybės šaknis. Kas tave paskatino domėtis tokia tema?

Kai man buvo 27 metai, aš iš naujo atradau savo krikščioniškąjį tikėjimą būtent judaizmo dėka. Skaitydamas Bibliją ir mokydamasis hebrajų kalbą, bandžiau suprasti, ką reiška Izraelio išrinkimas, taip pat aš supratau šaukimą, kuriuo Dievas kreipėsi į mane. Vėliau po truputį susipažinau su šiandienine žydų tauta – tai man buvo kaip susitikimas su tolimais pusbroliais, kurių iki šiol nepažinojau. Nuo Antrojo Vatikano Susirinkimo visi esame kviečiami atrasti savo žydiškąsias šaknis. Kylame iš jų – nepamirškime to!

Šių metų mūsų rekolekcijų tema yra džiaugsmas. Ar tai, tavo manymu, neprieštarauja Gavėnios esmei?

Gavėnios džiaugsmas nėra išorinis, šokinėjantis ir gal paviršutiniškas džiaugsmas. Gavėnios džiaugsmas – gilus, įsišaknijęs, besiremiantis viltimi ir tikėjimu, kad Dievas stipresnis už bet kokį blogį, kurį matome ar patiriame. Tą rimtąjį džiaugsmą šią savaitę mėginau atrasti, ištirdamas mūsų santykius su blogiu, su smurtu, patiriamu ir vykdomu. Aš neturiu galutinio atsakymo – kas turėtų? – tačiau norėčiau parodyti, kad Dievas gali apsigyventi net ir šitame blogyje, gali jį padaryti labiau pakeliamą ir galbūt paversti jį gyvybės šaltiniu.

Publié par fr. Marc-Antoine à 00:00

0 Komentarai(ų)

Comments are closed.