• vas.

    20

    Kas yra pasninkas?

     
     

    1360762179934Pasninkas – tai susilaikymas nuo mėsiškų valgių ir nuo sotaus ar prabangaus maisto. Pasninkas yra konkreti atgailos išraiška. Bažnyčioje atgailos dienos ir laikas yra visi metų penktadieniai ir gavėnia.

    Katalikų Bažnyčios Kanonų teisė* skiria dvi sąvokas: abstinencija ir pasninkas. Abstinencija (lot. abstinentia – susilaikymas) – tai susilaikymas nuo mėsiškų valgių. Pasninkas – susilaikymas ne tik nuo mėsiškų valgių, bet ir nuo sotaus ar prabangaus maisto.

    Lietuvoje susilaikymas nuo mėsiškų valgių tradiciškai vadinamas tiesiog pasninku, o griežtesnė pasninko forma buvo vadinama „juodu“ arba „sausu“ pasninku. Besilaikantieji tokio pasninko, ne tik atsisako vartoti bet kokius gyvulinės kilmės produktus, bet dar radikaliau – valgo tik juodą duoną, užsigerdami vandeniu. Nei bažnytinė teisė, nei moralinė teologija „juodo“ arba „sauso“ pasninko sąvokos nenaudoja, o Lietuvos vyskupų konferencijos instrukcija apie pasninką tokios radikalios pasninko formos nesiūlo.

    Kokia pasninko prasmė?

    Pasninkas pirmiausia primena, kad „žmogus gyvas ne vien duona, bet ir kiekvienu žodžiu, kuris išeina iš Dievo lūpų“ (Mt 4,4). Vadinasi, atgailos dvasios perspektyvoje pasninkas kviečia pajusti ir įvardinti tikruosius trūkumus, o tada susimąstyti apie grįžimą prie Dievo. Todėl svarbu ne vien įstatymo raidė, bet ir pasninko įstatymo dvasia.

    Nuo pat pirmųjų krikščionybės amžių pasninkas buvo neatsiejamas nuo išmaldos ir gailestingumo darbų. Tai ką žmogus sutaupydavo pasninkaudamas – atiduodavo stokojančiam. Pasninkas – tai proga atitaisyti pažeistą socialinį teisingumą.

  • vas.

    19

    Kas yra gavėnia?

     
     

    lenten-crossGavėnia – tai keturiasdešimties dienų laikas, skirtas pasiruošti Jėzaus Kristaus mirties ir prisikėlimo – Velykų šventei. Gavėnia prasideda Pelenų dieną ir baigiasi Didžiojo ketvirtadienio Paskutinės Kristaus vakarienės Mišių pradžioje. Kiekvienas sekmadienis yra skirtas Kristaus prisikėlimui švęsti, todėl jis nėra atgailos ar pasninko laikas. Dėl šios priežasties, siekiant išsaugoti keturiasdešimties dienų laikotarpį, gavėnios pradžia buvo atkelta į Pelenų dieną, trečiadienį prieš pirmąjį gavėnios sekmadienį.
    Nuo pat ankstyvosios krikščionybės laikų gavėnios metu katechumenai ruošdavosi krikšto sakramentui, kurį jie priimdavo Velyknakčio vigilijos metu.

    Kokia gavėnios prasmė?
    Gavėnia – tai tarsi visuotinės Bažnyčios rekolekcijos, susikaupimo ir atgailos laikas, kurio metu tikintieji raginami pažvelgti į Kristaus slėpinį, semtis iš jo jėgų, nuvalyti savo širdį, peržvelgti savo krikščionišką gyvenimą ir atgailos bei susitaikinimo dvasia ruoštis Kristaus prisikėlimo įvykiui.
    Gavėnios metu tikintieji raginami pasninkauti, ypač Pelenų dieną ir kiekvieną gavėnios penktadienį, taip pat susilaikyti nuo pasilinksminimų ir, platesniu požiūriu, nuo viso, kas žeidžia ar iškreipia žmogaus santykį su Dievu ir su artimu. Gavėnios atgailos tikslas – atitaisyti savyje tai, kas traukia į nuodėmę ir skatinti tai, kas veda į gėrį. Todėl gavėnia – tai puikus metas susimąstyti apie savo santykį su Dievu. Kur aš esu Dievo atžvilgiu, kur Dievas man yra? Ar iš tiesų gyvenu Kristaus pasiūlytos Gerosios Naujienos dvasia ir patarimais? Gavėnios metu Bažnyčia ragina tikinčiuosius dalyvauti susitaikinimo pamaldose ir atlikti išpažintį. Gavėnios kelyje padeda ir kelios minutės stabtelėjimo bei Šv. Rašto skaitymo ir meditavimo.

    Gavėnią žymi paties Jėzaus žodžiai:

    „Atėjo įvykdymo metas, Dievo karalystė čia pat! Atsiverskite ir tikėkite Evangelija!“

    (Iš Evangelijos pagal Morkų, 1 skyrius, 15 eilutė)

  • vas.

    18

    Kas yra Pelenų diena arba Pelenų trečiadienis?

     
     

    1078671Pelenų diena – tai gavėnios pradžia. Ši diena pažymėta ypatingos atgailos dvasios, kai išreiškiamas asmeninis žmogaus troškimas atsiversti ir sugrįžti pas Dievą. Svarbiausias Pelenų dienos akcentas yra pelenų barstymas, simbolizuojantis ne tik gavėnios, kaip atgailos, laikotarpio pradžią, bet ir nusižeminimą bei nuoširdų siekį atsiversti ir tikėti Evangelija.

    Kada ji atsirado ir kuo ypatinga?
    Pelenų diena, kaip gavėnios pradžia, pirmą kartą paminėta VI a., o nuo VIII a. Romoje vyksta popiežiaus vadovaujama Pelenų dienos procesija. Anuomet ji prasidėdavo Šv. Anastazijos bazilikoje, esančioje Palatino kalno papėdėje, ir baigdavosi Šv. Sabinos bazilikoje Aventino kalno viršuje. Ši tradicija gyvuoja ir šiandien. Pelenų dieną popiežius su procesija eina nuo Šv. Anzelmo į Šv. Sabinos baziliką, kur aukoja šv. Mišias ir barsto pelenus.
    Pelenų barstymo arba galvos pasibarstymo pelenais pradžios reikia ieškoti dar Senajame Testamente ir ankstyvosios krikščionybės atgailos apeigose. Nuo maždaug X a. pelenų barstymas tampa privalomas visai krikščionių bendruomenei. Šiandieninė pelenų dienos liturgija yra išlaikiusi senus tradicinius elementus: pelenų barstymą ir griežtą pasninką, kai susilaikoma ne tik nuo mėsiškų valgių, bet ir nuo sotaus ar prabangaus maisto (leidžiama sočiau pavalgyti tik kartą per dieną, kitus du kartus lengvai užkąsti). Pagal Bažnyčios nuorodas, „abstinencijos įstatymas (t.y. susilaikymas nuo mėsiško maisto) saisto asmenis, sulaukusius keturiolikos metų amžiaus; o pasninko įstatymas įpareigoja visus pilnamečius iki pradėtų šešiasdešimtųjų metų“ (Plg. Kanonų teisės kodeksas 1252).

  • bal

    12

    Verbų sekmadienis: istorija ir prasmė (II). Br. Saulius Rumšas OP

     
     

    Antrojoje laidoje sužinome apie biblines šios šventės ištakas. Paaiškinamos pagrindinės Evangelijos tekstuose minimos detalės: kodėl Jėzus jojo būtent ant asilo, ką reiškia, kad žmonės klojo savo drabužius prieš jį ant žemės, šaukė „Osana!“, mojuodami palmių šakomis.

    Laidą parengė Saulena Žiugždaitė ir Gediminas Šulcas
    bernardinai.tv