• bal

    8

    Jis tikrai prisikėlė!

     
     

    pascha-header

     

    „Nebijokite! Eikite ir pasakykite mano broliams, kad keliautų į Galilėją; ten jie mane pamatys.“

    (Mt 28, 10)

    Broliai ir seserys,
    Praeitą sekmadienį šventėme Velykas. Mūsų protas dar truputį veluoja suprasti, sunkiai suvokia kas iš tikrųjų įvyko, tačiau mūsų širdis tai jaučia – Jėzus prisikėlė! Silpna bet ištverminga džiaugsmo liepsna, kuri mus lydėjo visą Gavėnios laiką, šeštadienio naktį pavirto laužu, kuris sudegina visas abėjones, išsklaido baimes, sušildo kūnus ir sielas ir leidžia mums drąsiai šaukti – Jis tikrai prisikėlė!

    Dėkojame Jums, kad ėjote kartu su mumis Gavėnios keliu. Branginame Jūsų pasitikėjimą ir draugystę. Jūsų vardu dėkoju visiems, kurie prisidėjo prie „Gavėnia mieste“ komandos. Visų pirma mūsų seserims dominkonėms, iš Vilniaus Šv. Juozapo vienuolyno, kurios nešiojo savo maldomis visas mūsų intencijas, ir ne vienas iš mūsų patyrė, kokia svarbi yra ta slapta tarnystė! Taip pat dėkojame tiems, kurie dovanodami savo technines ir lingvistines žinias, brangų laiką, dirbo, kad kasdien meditacijos galėtų atkeliauti iki Jūsų! Tarnauti kartu visada yra nuostabi proga jausti, ką reiškia būti vieno Kūno nariais, kur visi talentai, įkvėpti vienos Dvasios, reikalingi vienam tikslui pasiekti!

    Registracija į internetines rekolekcijas „Gavėnia mieste“ ir dalyvavimas jose yra visiškai nemokami. Tačiau šis projektas reikalauja lėšų, ypač serverių, kurie siunčia elektroninius laiškus, valdymui. Jeigu Jūs galite aukoti mūsų projektui, visą informaciją rasite tinklalapyje: http://www.gaveniamieste.lt/aukoti. Jūsų aukos labai padės pamokslavimo misijos internete tęstinumui. Nuoširdžiai dėkojame už Jūsų dosnumą!

    Dabar turime visą savaitę, kaip vieną ilgą Velykų dieną, kad suvoktume, kas įvyko. Ar bent mėgintume! Tad leiskime savyje skambėti Jėzaus žodžiams. Jų aidas žadins mūsų širdis, atgaivins tas vietas, kur gyvybė dar sunkiai trykšta ir ragins mus ieškoti Prisikėliusiojo pėdsakų savo gyvenime, „Galilėjoje“… Jis eina pirma mūsų. Belieka sekti!

    Dar kartą nuoširdžiai sveikiname Jus su Šventomis Velykomis. Tegul šiandienos džiaugsmas mums šviečia visus metus. Ir… susitiksime kitą Gavėnią!

    Br. Marc-Antoine Bêchétoille OP

  • kov.

    30

    Vyskupas Jean-Paul Vesco OP: „Būti džiaugsmingu – ne pats lengviausias pasiryžimas!“

     
     

    ???????????????????????????????Brolis Jean-Paul Vesco (Žanas-Polis Vesko) gimė 1962 m. kovo 10 d. Lione. Įgijo teisininko kvalifikaciją ir septynetą metų dirbo advokatu Paryžiuje. 1995 m. įstojo į Dominikonų ordiną ir 2001 m. birželio 24 d. įšventintas kunigu.
    Ordino siuntimu išvyko į Alžyrą, kad po Orano vyskupo brolio dominikono Pierre Claverie (Pjero Klaveri) nužudymo (1996 m. rugpjūčio 1 d.) atkurtų dominikonų misiją.
    2010 m. buvo išrinktas Prancūzijos provincijos provincijolu ir grįžo į Paryžių.
    2012 m. gruodžio 1 d. popiežius Benediktas XIV paskyrė jį Orano (Alžyras) vyskupu. Vyskupo šventimus 2013 m. sausio 25 d. suteikė Liono arkivyskupas kardinolas Philippe Barbarin (Filipas Barbarin).

    Mielas Jean-Paul, tavo gyvenimo kelias neįprastas. Po dešimties metų gyvenimo Alžyre ir dvejų metų buvimo Prancūzijos provincijos provincijolu, šiuo metu tu esi Orano vyskupas. Kaip tu išgirdai Jėzaus kvietimą sekti Jį?

    Tai buvo 1994 metų rugpjūčio 14 dieną, kai aš, keletui atostogų dienų palikęs savo advokato kabinetą, išvykau Lizje, kur turėjau susitikti su vienu, tuo metu ten viešėjusiu, draugu vienuoliu. Užėjau į baziliką per vieno kunigo iš Palaiminimų bendruomenės šventimus. Iškilmingos liturgijos metu, jaučiant didžiulę laisvę, man pasidarė akivaizdu, kad be jokių abejonių rodomas mano kelias. Man buvo 33 metai, ir nuostabus nuotykis prasidėjo.

    Kaip tu supranti krikščionių buvimą musulmonų žemėje?

    Kaip galimybę atrasti Jėzaus Kristaus Dievą, ir suprasti Jį esantį didesnį negu mūsų asmeniai įvaizdžiai ir viršesnį už mūsų religinius skirtumus. Taip pat kaip galimybę tai liudyti darbais ir žodžiais.

    Mūsų rekolekcijų tema – džiaugsmas. Ar tai neprieštarauja Gavėniai ir Didžiajai savaitei?

    Jeigu Gavėnia yra laikas, ypatingai skirtas intensyvesniam Evangelijos išgyvenimui, tada pasirinkimas būti labiau džiaugsmingu yra Gavėnios apsisprendimas, tolygus didesniam pasninkui ar maldai. Ir patikėkite manimi – deja, tai nėra pats lengviausiai išlaikomas pasiryžimas. Aš tai išbandžiau!

  • kov.

    8

    Br. Olivier Catel OP: „Gavėnios džiaugsmas – gilus, įsišaknijęs, besiremiantis viltimi ir tikėjimu“

     
     

    10712988_10152337599901034_3900631040941296837_nBrolis Olivier Catel (Olivjė Katel) į Dominikonų ordiną įstojo 2011 m. Prieš tai jis dirbo prancūzų kalbos destytoju. Brolis Olivier gyvena Lilio (Prancūzija) Šv. Tomo Akviniečio vienuolyne (http://www.dominicainslille.fr/), kur studijuoja teologiją. Jis yra skautų kapelionas, taip pat veda paskaitų kursą apie krikščionybės santykį su judaizmu.

    Broli Olivjė, tu dabar studijuoji teologiją Lilio vienuolyne. Ką tau reiškia pamokslauti šią savaitę „Gavėnia mieste“ rekolekcijų dalyviams?

    Vesti „Gavėnia mieste“ rekolekcijas šią savaitę man yra didelis šansas ir puiki proga „šokti į šaltą vandenį“. Kaip jaunas brolis pamokslininkas, beveik neturiu progų skelbti Dievo Žodį, nors troškimas tikrai yra! Dėka „Gavėnia mieste“ rekolekcijų, šią savaitę tai bus įmanoma! Ypač buvo labai gera pasiruošimo metu. Kartu su kitais pamokslininkais kelioms dienoms susirinkome seserų vienuolyne, tarsi rekolekcijoms. Perskaitėme vieni kitiems savo meditacijas, kalbėjomės apie tekstus, labai konkrečiai. Kaip padaryti, kad jie būtų aiškiau suprantami, kad jie giliau paliestų „Gavėnia mieste“ dalyvių širdis. Per tai supratau, kodėl ordino įkūrimo metu vienuolynas ir jo bendruomenė buvo vadinami „Šventuoju Pamokslu“.

    Per studijas tu įsigilinai į žydiškąsias krikščionybės šaknis. Kas tave paskatino domėtis tokia tema?

    Kai man buvo 27 metai, aš iš naujo atradau savo krikščioniškąjį tikėjimą būtent judaizmo dėka. Skaitydamas Bibliją ir mokydamasis hebrajų kalbą, bandžiau suprasti, ką reiška Izraelio išrinkimas, taip pat aš supratau šaukimą, kuriuo Dievas kreipėsi į mane. Vėliau po truputį susipažinau su šiandienine žydų tauta – tai man buvo kaip susitikimas su tolimais pusbroliais, kurių iki šiol nepažinojau. Nuo Antrojo Vatikano Susirinkimo visi esame kviečiami atrasti savo žydiškąsias šaknis. Kylame iš jų – nepamirškime to!

    Šių metų mūsų rekolekcijų tema yra džiaugsmas. Ar tai, tavo manymu, neprieštarauja Gavėnios esmei?

    Gavėnios džiaugsmas nėra išorinis, šokinėjantis ir gal paviršutiniškas džiaugsmas. Gavėnios džiaugsmas – gilus, įsišaknijęs, besiremiantis viltimi ir tikėjimu, kad Dievas stipresnis už bet kokį blogį, kurį matome ar patiriame. Tą rimtąjį džiaugsmą šią savaitę mėginau atrasti, ištirdamas mūsų santykius su blogiu, su smurtu, patiriamu ir vykdomu. Aš neturiu galutinio atsakymo – kas turėtų? – tačiau norėčiau parodyti, kad Dievas gali apsigyventi net ir šitame blogyje, gali jį padaryti labiau pakeliamą ir galbūt paversti jį gyvybės šaltiniu.

  • vas.

    22

    Br. Nicolas Burle OP: „Džiaugsmas yra platus ir gilus dalykas, tarsi vandenynas“

     

    frere-nicolas-burle-001Br. Nicolas (Nikolia) į dominikonų ordiną įstojo 2007 m., studijavęs verslą. Kunigu įšventintas pernai birželio mėnesį ir dabar gyvena Prancūzijoje, Tūro (Tours) vienuolyne. Jis palydi katechumenus ir rengia vienuolyno konferencijų ciklą.

    Broli Nikolia, tu buvai įšventintas kunigu pernai birželio menesį. Ką galėtum pasakyti apie savo, kaip pamokslininko, pašaukimą dabar, kai esi kunigas?

    Sunku atsakyti, nes aš esu dar tik 7 mėnesiukų „kunigas-kūdikis“! Tačiau vienas dalykas, kuris mane stebina kiekvieną dieną – mums dovanotas didelis pasitikėjimas. Per išpažintis ar įprastus pokalbius, žmonės mus įsileidžia į savo širdis, dovanoja tai, kas intymiausia. Visų tų žmonių dėka, gal po truputį vis labiau suprantu žmogaus širdį ir ką reiškia būti kitiems „Dievo žmogumi“.

    Meditacijų sekoje pamatysime, kad perduodi žodį tiems, kurių įprastai nė negirdime. Kodėl tai pasirinkai?

    Norėjau perduoti žodį kai kuriems iš tų, su kuriais susitikau, ir kurie maitino mano tikėjimą, greičiausiai daug daugiau, negu jie patys įsivaizduoja. Vienas mano didžiausių džiaugsmų – tai klausyti Dievo tautos ir, kaip bitei, gaminti savo medų iš visų tų fioretti – tų malonės ir jumoro žiedelių, kuriuos randame Šv. Pranciškaus Asyžiečio gyvenime pvz. Dievo tautos šventumas man yra būtent visi tie veidai, kuriuos mėginau „nupiešti“.

    Šių metų mūsų rekolekcijų tema yra džiaugsmas. Ar tai neprieštarauja Gavėnios esmei?

    Nelygu, kaip pažiūrėsim. Argi Gavėnia visų pirma nėra apie džiaugsmą? Džiaugsmas yra platus ir gilus dalykas, tarsi vandenynas. Aišku, mūsų gyvenimo paviršiuje gali būti sūkuriai ar net kartais audros. Tačiau, jei širdies inkaras tvirtai laikosi Dieve, viskas tampa perplaukiama. Palydėdamas suaugusius katechumenus Ture, prisiminiau, kad graikiškai krikštyti (baptidzo) reiškia panardinti. 40 dienų ne bus per daug tam, kad mokytumės panerti giliau į Dievą, sekant Jėzumi.