bal

22

Kristus prisikėlė, Jis tikrai prisikėlė!

 

SchongRetableDom

„Aš žengiu pas savo Tėvą ir jūsų Tėvą, pas savo Dievą ir jūsų Dievą“
(Jn 11, 17)

Brangūs draugai,

Šiandien apaštalų apaštalė – Marija Magdalietė, Jėzaus pasiųsta, atbėga pas mus ir kartoja Viešpaties žodžius: „Aš žengiu pas savo Tėvą ir jūsų Tėvą, pas savo Dievą ir jūsų Dievą“. Velykų džiaugsmas įgauna naują spalvą. Jėzus ne tik nugalėjo mirtį Prisikėlimu – Jis įžengė į visiškai naują gyvenimą ir atidarė seniai užrakintus rojaus vartus. Kartu su Marija Magdaliete labai džiaugiamės nauju keliu Tėvo link ir trokštame juo dalintis su visais!

Dėkojame Jums, kad ėjote kartu su mumis gavėnios keliu. Dėkojame taip pat už bendrą maldą. Jūsų vardu noriu dėkoti ir visiems, kurie prisidėjo prie „Gavėnia mieste“ komandos, padėdami įgyvendinti mūsų internetines rekolekcijas. Prisimename, kaip pirmosiomis gavėnios dienomis br. Saulius OP mums rekomendavo užsidėti „kantrybės skrybėlę“, ir turbūt dabar suprantame, koks tai buvo išmintingas patarimas! Tačiau Velykų šviesoje visos pastangos atsimainė ir atrodo vieni niekai, lyginant su gautąja malone – būti sūnumis ir dukromis kartu su Sūnumi.

Norime, kad „Gavėnia mieste“ internetinės rekolekcijos būtų visiems prieinamos, ir todėl yra nemokamos. Tačiau šis projektas reikalauja lėšų, ypač serverių, kurie siunčia elektroninius laiškus, valdymui. Jūsų pagalba mums yra labai reikalinga, norint tęsti pamokslavimo misiją internete. Nuoširdžiai dėkojame už Jūsų dosnumą. Norėdami aukoti, Jūs galite spausti šią nuorodą. Ten rasite visą išsamią informaciją.

Taip, kaip ištikimai sekėme paskui Jėzų, trokšdami atsivertimo, taip dabar negrįžkime per greitai į savo kasdienybę. Kaip dažnai ragina popiežius Pranciškus – krikščionis turi būti linksmas, jis turi mokytis džiaugtis Prisikėlimu. Laukdami Šventosios Dvasios dovanų, prašykime, kad mūsų džiaugsmas užkrėstų visą pasaulį!

Ir… iki susitikimo kitą gavėnią!

Br. Marc-Antoine Bêchétoille OP

Publié par fr. Marc-Antoine à 08:00

1 Komentarai(ų)

- Broliai dominikonai sako – „Ir … iki susitikimo kitą gavėnią!”
- Bet nenoriu, kad mes taip paprastai imtume ir išsiskirtume. Rodos, vos spėjome susidraugauti, o jau tenka atsisveikinti. Jau dabar jų ilgiuosi ir maža to, turiu skolą.
- Kokią skolą?
- Esu skolinga už ašaras, už žodžius, kurie atrakino tamsiausias mano sielos kertes, už galimybę sutikti save tokią, kokios geriau būčiau nepažinus, už muziką, už gaivumą minčių, už gurkšnį vandens, už šviesą akių, už bendrą maldą, už susitaikymą su Dievu, pačia savimi, artimaisiais ir įžengimą į naują gyvenimą, už džiaugsmą Velykų dienomis kartu giedant Aleliuja!
- Žinau, kad viskuo pasirūpini, kad esi paruošęs atlygį, bet leisk ir man ką nors dėl jų ir mūsų visų padaryti.
- Tai nejau tik tokia viso to kaina?

Jurgita   2014/04/24 14:27