kov.

25

Šv. Albertas Didysis: „Viešpats su tavimi“

 
 

Albertas DidysisŠv. Albertas (Albert Graf von Bollstädt) (1206-1289) gimė Švabijoje, Vokietijoje. Po studijų Paduvoje vedamas pamaldumo Mergelei Marijai, neturto meilės, pomėgio studijuoti Albertas įstoja į elgetaujančių pamokslininkų (dominikonų) ordiną. Visą savo gyvenimą pašventė mokymui Vokietijoje, Paryžiuje, Romoje. Kad galėtų tęsti teologinį darbą, atsisakė vyskupo pareigų. Sudarydamas visų savo žinių sintezę Albertas Didysis perėmė Aristotelio metodiką ir mąstymo taisykles. Šv. Albertas tikrai yra vertas universalaus daktaro titulo dėl savo mąstymo platumo bei genialumo, kurį pritaikė visoms studijų sritims. Jo įtaka milžiniška.

Viešpats su tavimi. Viešpats buvo su ja trejopai, t. y. kaip šeimininkas su tarnaite, kaip sužadėtinis su sužadėtine, kaip sūnus su mylimiausia motina. Kaip sužadėtinis su sužadėtine, nes jeigu mergelės yra Avinėlio sužadėtinės, argi mergelių Mergelė nėra sužadėtinių Sužadėtinė? Juk vertai mergelių Mergele vadinama toji, kuri iš pat pradžių pašventė ir pasižadėjo mergystę be jokio įsakymo, be patarimo, be pavyzdžio. Kitų ­mergelių ­garbei sakoma, kad jos „lydi Avinėlį visur, kur tik jis eina“ (Apr 14, 4). Apie šią ramiai galima sakyti, kad Avinėlis ją lydėjo visur, kur tik ji ėjo.

Taip pat daugeliu kitų būdų ir daugelyje vietų bei darbų Viešpats buvo su ja. Iki pat galo Viešpats buvo su ja, ir ji buvo su juo tame pačiame mūsų atpirkimo darbe. Gailestingumo motina padėjo gailestingumo Tėvui mūsų išganymo darbe. Todėl apie pirmąją moterį buvo iš anksto pasakyta: „Negera žmogui būti vienam. Padarysiu jam padėjėją“ (plg. Pr 2, 18). Toji Rašto Ieva buvo jam ne padėjėja, o veikiau griovėja; o šioji padėjėja, nes į moters rankas Viešpats atidavė Sisarą (plg. Ts 4, 17–21), tai yra velnią.

Kaip čia tad yra, kad Viešpats sako: „Aš myniau spaustuvą vienas, ir iš tautų nebuvo su manimi nė vieno vyro“ (Iz 63, 3)? Tikrai, Viešpatie, nėra su tavimi nė vieno vyro, bet yra su tavimi viena moteris, kuri visas žaizdas, tavo prisiimtas kūnu, prisiima širdimi. Ir kaip kareivio ietis pervėrė tavo šoną, taip skausmo kalavijas pervėrė jos sielą. Ir kaip tu prisiėmei ne tai, ko pats norėjai, bet ko tavo Tėvas norėjo, ką ir buvai iš anksto pasakęs: „Nužengiau iš dangaus vykdyti ne savo valios“, taip ji kartu su tavimi prisiėmė ne tai, ko pati norėjo, bet tai, ko tu norėjai. Nes kaip tu ant kryžiaus troškai žmonių giminės išganymo, taip ir ji troško; stovėjo šalia kryžiaus, kaip sako šv. Ambraziejus, „ne tam, kad stebėtų Sūnaus kančią, bet kad lauktų žmonių giminės išganymo“. Taigi taip paaiškėja, kad visur Viešpats buvo su ja, ir ji su Viešpačiu.

 

Šv. Albertas Didysis, Švč. Mergelės Marijos pagyrimai, cituota iš Sekmadienių mišiolėlis. Gyvoji duona. C metai, Palendrių Šv. Benedikto vienuolynas, 2009, p. 714-715.

Capture plein écran 09032014 111047

Bendradarbiaujant su Palendrių Šv. Benedikto vienuolynu.

palendriai 2

 

Publié par fr. Marc-Antoine à 01:30

0 Komentarai(ų)

Comments are closed.