vas.

18

Šv. Chromatijus iš Akvilėjos: Dvasinė prasmė

 

SanCromazio388 m. šv. Chromatijus tapo Akvilėjos (Šiaurės Italija) vyskupu. Jį įšventino jo bičiulis šv. Ambraziejus, ir naujasis vyskupas, sekdamas šventojo pėdomis, ištikimai tarnavo savo žmonėms. Jo rūpesčiui patikėta kaimenė sparčiai didėjo dėl jo karštų ir protingų pastangų, dideliu širdies gerumu sušvelninto atkaklumo, nenutrūkstamo, geriausiais šaltiniais paremto mokymo. Visą gyvenimą jis skatino ir palaikė savo draugų Jeronimo ir Rufino literatūrinę veiklą. Pats jau senatvėje ėmė rašyti Evangelijos pagal Matą komentarus, kuriuos nutraukė apie 407 m. ištikusi mirtis.

 

Ne veltui Viešpats, norėdamas, kad visiškai netrokštume jokios garbės nei žmonių pagyrimo, mus moko maldinga dvasia ir atsidavusia širdimi Jam patikti, sakydamas: „O tu pasninkaudamas pasitepk aliejumi galvą ir nusiprausk veidą, kad ne žmonėms rodytumeis pasninkaująs, bet savo Tėvui, kuris yra slaptoje“ (Mt 16, 17–18); kad, jei tik įmanoma, pasninko vargą ir patį kūno bei sielos marinimą noriai pasitiktume giedru veidu. […]

Dar turime atkreipti dėmesį, kaip tai reikia suvokti pagal dvasinę prasmę. Žinome, kad galvos tepimas aliejumi reiškia gailestingumą. Todėl tepti aliejumi galvą reiškia parodyti artimui gailestingumą; vargšui parodytas gailestingumas nurodo į Viešpatį, kuris, pasak Apaštalo, yra vyro galva, o pats Viešpats sako: „Kiek kartų tai padarėte vienam iš šitų mažiausiųjų, man padarėte“ (1 Kor 11, 5; Mt 25, 40). Savo gailestingumo atlygiu, dieviškuoju atpildu nelyg dangiškuoju aliejumi mus užlieja tasai, kuris sako: „Palaiminti gailestingieji: jie susilauks gailestingumo“ (Mt 5, 7). Patyręs šį galvos patepimą dangiškuoju aliejumi, šventasis Dovydas taria: „Tai lyg brangus aliejus ant galvos, varvantis į barzdą“ (Ps 132 (133), 2).

O veido prausimas, kaip žinoma, reiškia kūno apvalymą ir grynos sąžinės tyrumą. Todėl prausti veidą reiškia atsikratyti visokio nuodėmių purvo bei kaltės nešvarumų ir nuskaistinti savo širdies veidą bei pačią sąžinę, kad tikrai galėtume savyje nešiotis dangiškojo džiaugsmo linksmybę bei Šventosios Dvasios džiugesį. O taip atsitinka, kai su tokiu tikėjimu atsidavę pasninkaujame veikiau Dievui nei žmonėms ir iš Dievo, žinančio tai, kas paslėpta, gauname deramą atlygį. Nes Viešpats taip sako: „ne žmonėms rodykis pasninkaująs, bet savo Tėvui, kuris yra slaptoje. Ir tavo tėvas, kuris yra slaptoje, tau atlygins“. Tad jei nori, kad tavo galva visuomet būtų patepta aliejais, o širdies veidas skaistus, pagal Viešpaties žodį uoliai vykdyk gailestingumo darbus, uoliai ir atsidavęs pasninkauk, kad būtum vertas patikti Dievui, kuriam garbė per amžių amžius. Amen.

Šv. Chromatijus iš Akvilėjos, Traktatas apie evangeliją pagal šv. Matą (PG 20, 364-365), cituota iš Sekmadienių mišiolėlis. Gyvoji duona. B metai, Palendrių Šv. Benedikto vienuolynas, 2008, p. 187-188.

Capture plein écran 09032014 111047

Bendradarbiaujant su Palendrių Šv. Benedikto vienuolynu.

palendriai 2

Publié par fr. Marc-Antoine à 13:00

0 Komentarai(ų)

Comments are closed.