kov.

16

Šv. Dorotėjas Gazietis: Išgelbėti malone

 

Dorotėjas GazietisŠv. Dorotėjas gimė VI amžiaus pradžioje, greičiausiai Antiochijoje, pasiturinčių krikščionių šeimoje. Po studijų įstojo į abato Serido vienuolyną, kuriam vadovavo du „didieji senoliai“ – atsiskyrėliai Barzanufas ir Jonas. Kantriai jų vedamas, Dorotėjas stropiai ėjo Evangelijos keliais, o vėliau ir pats įkūrė vienuolyną prie Gazos ir tapo jo abatu.

 

Gerasis Dievas davė Įstatymą pagalbai, atsivertimui ir to, kas bloga, atitaisymui, tačiau atitaisyta nebuvo. [...] Tuomet geras ir mylintis žmones Dievas siuntė savo viengimį Sūnų, nes tik vienas Dievas galėjo išgydyti ir nugalėti šią būseną – ir pranašams tai nebuvo nežinoma. Todėl jau Dovydas aiškiai sakė: „Tu, kuris sėdi soste ant Kerubų, apsireikšk, parodyk savo galybę, ateik mūsų gelbėti!“ (Ps 79 (80), 2–3), „Viešpatie, palenk dangaus skliautą ir nuženk“ (Ps 143 (144), 5) ir kitus panašius žodžius. Ir visi kiti pranašai, kiekvienas vis kitaip, daugelį kartų apie tai šaukė tai melsdami, kad nužengtų, tai būdami įsitikinę, kad jis tikrai nužengs. Tad mūsų Viešpats atėjo, dėl mūsų tapęs žmogumi, kad, kaip sako šventasis Grigalius, „panašiu išgydytų panašų, siela – sielą, kūnu – kūną, nes jis visame kame, išskyrus nuodėmę, tapo žmogumi “*. Jis priėmė pačią mūsų esybę, mūsų prigimties pradmenis ir tapo naujuoju Adomu pagal savo Kūrėjo paveikslą. Jis atkūrė tai, kas buvo žmogaus prigimtyje ir grąžino sveikus jutimus, kaip buvo pradžioje. Jis atnaujino puolusį žmogų, tapdamas žmogumi, išlaisvino jį nuodėmės jėga užvaldytą ir pavergtą. Žmogus buvo priešo laikomas prievarta ir priespaudoje, ir, ko gero, net nenorintieji nusidėti būdavo priversti nusidėti, kaip apaštalas Paulius sako mūsų vardu: „Aš nedarau gėrio, kurio trokštu, o darau blogį, kurio nenoriu“ (Rom 7, 19).

Taigi Dievas, dėl mūsų tapęs žmogumi, išvadavo žmogų iš priešo nelaisvės. Jis sunaikino visą jo galybę, pamynė jo stiprybę ir ištraukė mus iš jo valdžios, iš jo vergijos, jei tik patys savo valia nenorėsime nusidėti. Mat jis suteikė mums, kaip pasakė, „galią mindyti gyvates bei skorpionus ir visokią priešo galybę“ (Lk 10, 19), apvalydamas nuo visų nuodėmių per šventąjį krikštą. Juk šventasis krikštas atleidžia ir nuvalo visas nuodėmes.

*Grigalius Nazianzietis, Oratio 28, 13; 45, 9.

 

Šv. Dorotėjas Gazietis, Pamokymas apie atsižadėjimą (I, 3-5), cituota iš Sekmadienių mišiolėlis. Gyvoji duona. B metai, Palendrių Šv. Benedikto vienuolynas, 2008, p. 211-212.

Capture plein écran 09032014 111047

Bendradarbiaujant su Palendrių Šv. Benedikto vienuolynu.

palendriai 2

Publié par fr. Marc-Antoine à 22:15

0 Komentarai(ų)

Comments are closed.